- žiaubė
- žiaubė̃ sf. (4) žr. žiauberė 1: Duonos žiaũbę paduos, ir tu būk sotus Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pažiaubti — pažiaũbti, ia, pàžiaubė tr. prk. apimti: Lenkiškoji įtaka tuomet visa būtų pažiaubusi rš. žiaubti; apžiaubti; pažiaubti; prižiaubti; sužiaubti … Dictionary of the Lithuanian Language
prižiaubti — prižiaũbti, ia, prìžiaubė tr. DŽ priėsti: Telyčia prižiaubė atolo ir užvertė kojas Nmn. žiaubti; apžiaubti; pažiaubti; prižiaubti; sužiaubti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužiaubti — sužiaũbti, ia, sùžiaubė tr. J.Jabl prk. sugriebti, apžioti: Ana viena vis sužiaũbti norėjo, t. y. sugrobti, paveldėti viską J. žiaubti; apžiaubti; pažiaubti; prižiaubti; sužiaubti … Dictionary of the Lithuanian Language
žiaubas — žiaũbas sm. (4) 1. žr. žiaubė: Anas ubagui duoda gerą žiaũbą duonos Prng. 2. šviesus pakraštys: Debesys prasiskyrė, i pati žiluma – žiaũbas liko Tvr … Dictionary of the Lithuanian Language
žiaubti — žiaũbti, ia, ė tr. Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ 1. Auk, Nmn godžiai ėsti: Mūs karvė bulbas žiaũbia – duok bile kokių Vrn. Už trobų be jokios tvarkos valkiojosi gyvuliai – vieni žiaubė, įsibridę į vasarojų, kiti iš balos gėrė vandenį A.Vencl. Tik ausimis… … Dictionary of the Lithuanian Language